Krepšelis
0
Mėsa prie dugno prikibo ne todėl, kad keptuvė bloga, o todėl, kad ji dar nebuvo tinkamai įkaitinta. Būtent šis momentas dažniausiai lemia pirmąją patirtį su nerūdijančio plieno keptuvėmis. Išmokus valdyti temperatūrą ir riebalų kiekį, jos tampa vienu universaliausių indų kasdieniam gaminimui - nuo traškių daržovių ir žuvies iki padažų ar kepsnių su ryškia skrudinta plutele.
Nerūdijantis plienas vertinamas dėl patvarumo, neutralaus poveikio maisto skoniui ir ilgos tarnavimo trukmės. Tai nėra keptuvė, kuri viską atlieka už virėją, tačiau ji suteikia daugiau kontrolės. Jei mėgstate gaminti sąmoningai ir norite indo, kuris po kelių metų išlaikytų funkciją bei tvarkingą išvaizdą, šis pasirinkimas vertas dėmesio.
Kuo skiriasi nerūdijančio plieno keptuvės?
Nerūdijantis plienas yra tvirtas, atsparus korozijai ir nebijo metalinių įrankių taip, kaip jų bijo dauguma nelimpančių dangų. Jame galima saugiai naudoti menteles, šluoteles ir žnyples, todėl patogu intensyviau maišyti, versti ar ruošti padažą tiesiai keptuvėje. Tinkamai prižiūrima keptuvė nepraranda savybių vien todėl, kad naudojama dažnai.
Vis dėlto vien plieno sluoksnis šilumą paskirsto ne taip greitai ir tolygiai kaip aliuminis. Dėl šios priežasties kokybiškos keptuvės dažnai turi kapsulinį dugną arba aliuminio šerdį tarp plieno sluoksnių. Tokia konstrukcija padeda išvengti pernelyg karštų taškų, greičiau reaguoja į kaitros pakeitimus ir leidžia patikimiau apskrudinti produktus.
Renkantis verta atkreipti dėmesį ne tik į blizgantį paviršių. Svarbu dugno storis, keptuvės svoris, rankenos tvirtinimas ir tai, ar indas suderinamas su jūsų kaitlente. Kokybiškas dugnas ypač aktualus indukcijai, kur šiluma susidaro greitai ir reikalauja tikslesnio valdymo.
Kada plieninė keptuvė yra geriausias pasirinkimas?
Nerūdijančio plieno keptuvė geriausiai atsiskleidžia tada, kai reikia stipresnės kaitros ir skrudinimo. Kepant vištienos šlauneles, jautienos kepsnį, grybus ar šakniavaisius, ant dugno susidarantys rusvi karamelizuoti likučiai nėra trūkumas. Juos galima ištirpinti įpylus sultinio, vyno, citrinų sulčių ar vandens ir taip paruošti sodrų padažą.
Ji taip pat patogi rūgštesniems produktams: pomidorams, vynui, citrusams, actui. Skirtingai nuo kai kurių kitų medžiagų, nerūdijantis plienas su tokiais ingredientais nereaguoja ir nekeičia jų skonio. Dėl to tai racionalus pasirinkimas vienai keptuvei, kuri turi atlikti daug skirtingų užduočių.
Kiaušiniams, blynams ar itin švelniai žuvies filė daliai dažniau patogesnė nelimpanti keptuvė, ypač jei norite naudoti labai mažai riebalų. Tai nereiškia, kad pliene šių patiekalų iškepti neįmanoma. Tiesiog reikės daugiau tikslumo: pakankamai įkaitinti paviršių, naudoti riebalus ir neskubėti versti maisto.
Praktiškoje virtuvėje dažnai geriausiai veikia dvi skirtingos keptuvės: nerūdijančio plieno - skrudinimui, padažams ir aktyviam gaminimui, o nelimpanti - greitiems pusryčiams bei jautriems produktams. Toks derinys leidžia neieškoti vieno kompromiso visiems patiekalams.
Kaip pasirinkti tinkamą dydį ir konstrukciją?
Pirmiausia įvertinkite, kiek žmonių gaminate ir kokio dydžio yra jūsų kaitvietės. Per maža keptuvė bus perpildyta, todėl produktai pradės troškintis savo sultyse, o ne skrusti. Per didelė keptuvė vienai porcijai reikalaus daugiau energijos ir gali būti mažiau patogi kasdien.
20-24 cm skersmens keptuvė tinka kiaušiniams, nedidelei daržovių porcijai ar vienam kepsniui. 26-28 cm dažniausiai yra universaliausias dydis porai ar šeimai: jo pakanka kelioms porcijoms, tačiau indas dar išlieka lengvai valdomas. Didesnis, apie 30 cm ar platesnis modelis naudingas šeimai, gaminančiai didesnį kiekį vienu metu.
Atkreipkite dėmesį į sienelių formą. Žemesnės, nuožulnios sienelės patogios blynams, omletams ir greitam vartymui. Aukštesnės sienelės praverčia gaminant troškinius, makaronų patiekalus, daržoves su padažu ar patiekalus, kuriuos reikia baigti kepti orkaitėje. Jei vienos keptuvės ieškote universaliam naudojimui, vidutinio aukščio sienelės paprastai suteikia daugiausia laisvės.
Rankena turi būti tvirtai pritvirtinta, patogi suimti ir subalansuota pagal keptuvės svorį. Metalo rankena leidžia daug modelių naudoti orkaitėje, bet visada patikrinkite konkretaus gaminio leistiną temperatūrą. Dangtis nėra būtinas kiekvienai keptuvei, tačiau jis praktiškas, jei dažnai troškinate ar norite greičiau išgarinti mažiau drėgmės.
Ar visos plieninės keptuvės tinka indukcijai?
Ne kiekvienas nerūdijantis plienas yra magnetinis, todėl indukcinei kaitlentei reikalingas specialiai pritaikytas feromagnetinis dugnas. Jei namuose turite indukciją, visada ieškokite gamintojo nurodyto suderinamumo ženklo. Paprastas praktinis patikrinimas - magnetas turi aiškiai laikytis prie keptuvės dugno, tačiau pirkimo metu svarbiausia remtis gaminio specifikacija.
Indukcija plieninį indą įkaitina greitai, todėl pradėkite nuo vidutinės galios. Maksimali kaitra reikalinga retai: ji gali per greitai įkaitinti tuščią keptuvę, prideginti riebalus ir apsunkinti valymą. Vidutinė kaitra bei kelių minučių kantrybė dažniausiai suteikia geresnį rezultatą.
Kaip kepti, kad maistas nekibtų?
Svarbiausia taisyklė - pirmiausia įkaitinkite švarią ir sausą keptuvę, o tik tada pilkite riebalus. Vidutinėje kaitroje užtenka maždaug vienos ar dviejų minučių, tačiau laikas priklauso nuo dugno storio ir kaitlentės. Galima atlikti vandens lašo testą: įkaitusioje keptuvėje nedidelis vandens lašas susiburia į judantį rutuliuką, o ne iškart išgaruoja ar lieka nejudėdamas.
Kai keptuvė įkaito, įpilkite aliejaus ar dėkite sviestą. Riebalai turi lengvai pasklisti, bet neturi rūkti. Tuomet dėkite gerai nusausintą produktą. Drėgnas paviršius mažina skrudinimą ir skatina kibimą, todėl mėsą, žuvį ar daržoves prieš kepant verta nusausinti popieriniu rankšluosčiu.
Sudėję produktus, neskubėkite jų judinti. Kepamas maistas iš pradžių gali prilipti, tačiau susidarius skrudintam sluoksniui jis dažnai pats lengvai atsiskiria nuo dugno. Bandymas per anksti apversti kepsnį yra viena dažniausių priežasčių, kodėl jis plyšta arba palieka dalį paviršiaus keptuvėje.
Neperpildykite indo. Jei reikia kepti daugiau mėsos ar daržovių, geriau dirbti keliomis partijomis. Taip temperatūra smarkiai nenukris, o vietoje pilkų, sultis leidžiančių produktų gausite ryškesnį skonį ir tekstūrą.
Priežiūra, kuri išsaugo paviršių
Po kepimo palikite keptuvę trumpam atvėsti. Labai karšto indo nereikėtų iškart pilti šaltu vandeniu, nes staigus temperatūros pokytis ilgainiui gali deformuoti dugną. Šiltą keptuvę plaukite minkšta kempinėle, šiltu vandeniu ir įprastu indų plovikliu.
Jeigu prie dugno liko maisto, įpilkite truputį vandens ir kelias minutes pakaitinkite. Prikepę likučiai suminkštės, todėl juos bus lengviau pašalinti nebraižant paviršiaus. Stipriai pridegusiam sluoksniui padeda vanduo su trupučiu valgomosios sodos, tačiau nereikia naudoti agresyvių abrazyvų ar labai šiurkščių šveistukų.
Melsvos, vaivorykštinės dėmės nėra rūdys ir paprastai nereiškia, kad keptuvė sugadinta. Jos atsiranda perkaitinus plieną arba dėl mineralų vandenyje. Šias žymes dažnai pašalina švelnus valymas acto ir vandens mišiniu, po kurio keptuvę reikia gerai nuskalauti bei nusausinti.
Baltos kalkių dėmės taip pat yra kosmetinis, o ne funkcijos klausimas. Kad jų būtų mažiau, po plovimo nepalikite keptuvės džiūti savaime ant vandens lašų. Sausas, švarus paviršius padeda išlaikyti tvarkingą plieno blizgesį.
Kada verta rinktis nerūdijantį plieną?
Rinkitės jį, jei vertinate ilgaamžį indą, mėgstate kepti didesnėje kaitroje, ruošiate padažus ir norite įrankio, kuris nepririša jūsų prie vieno patiekalų tipo. Tai ypač geras sprendimas naujai įrengiamai virtuvei, kai svarbu sukurti patikimą bazę ilgam laikui.
Jei svarbiausia absoliučiai lengvas kiaušinių ar blynų kepimas be didesnio dėmesio temperatūrai, pradžiai praktiškesnė gali būti nelimpanti danga. Tačiau išmokus kelis plieninės keptuvės naudojimo principus, ji tampa patikimu kasdieniu įrankiu, kuriame tikslumas kiekviename kepime atsiperka geresne plutele, sodresniu skoniu ir ilgu tarnavimo laiku.
